LITAR

Simuliacijos data: 2021/11/22

27 SKIRSNIS

MINERALINIS KURAS, MINERALINĖS ALYVOS IR JŲ DISTILIAVIMO PRODUKTAI; BITUMINĖS MEDŽIAGOS; MINERALINIAI VAŠKAI

Bendrosios nuostatos

Jei nenurodyta kitaip, sąvoka „ASTM metodas“ įvardija metodus, nurodytus Amerikos tyrimų ir medžiagų asociacijos.

2 pastaba

Aromatinių sudėtinių dalių kiekis nustatomas taikant šiuos metodus:

—	produktai, kurių distiliacijos pabaigos temperatūra neviršija 315 °C: EN 15553 metodas;

—	produktai, kurių distiliacijos pabaigos temperatūra viršija 315 °C: žr. šio skirsnio paaiškinimų A priedą.

5 papildomoji pastaba

Pažymėtina, kad išskyrus 5 papildomosios pastabos n punkte nurodytus atvejus, atleidimas nuo mokesčio taikomas visiems specifiniuose procesuose naudojamiems produktams.

Todėl, kai, pavyzdžiui, naftos produktas yra alkilinamas arba polimerizuojamas, atleidimas galioja ir tai daliai, kuri nėra pilnai pakeista (sualkilinta ar supolimerizuota).

Tais atvejais, kai prieš atliekant „specifinį procesą“ privalu atlikti paruošiamąjį apdorojimą (žr. paskutiniąją 5 papildomosios pastabos pastraipą), atleidimas nuo mokesčio gali būti taikomas tik patenkinus dvi sąlygas:

a)	importuotas produktas turi būti pilnai apdorojamas taikant „specifinį procesą“, pavyzdžiui, krekingą;

b)	paruošiamasis apdorojimas turi būti privalus „specifiniam procesui“.

Šie toliau išvardyti procesai paprastai yra laikomi būtinais paruošiamaisiais apdorojimais produktams, kuriems bus atliekamas „specifinis procesas“:

a)	degazavimas;

b)	dehidratavimas;

c)	tam tikrų lengvų arba sunkių, galinčių trukdyti perdirbimui, produktų pašalinimas;

d)	tiolių pašalinimas arba konvertavimas (minkštinimas), kitų sieros junginių arba kitų junginių, kurie gali trukdyti procesui, pašalinimas arba konvertavimas;

e)	neutralizacija;

f)	dekantavimas;

g)	gėlinimas.

Bet kurie paruošiamojo apdorojimo metu gaunami produktai, kurie nedalyvauja specifiniame procese, yra apmokestinami muito mokesčiais, taikomais produktams „skirtiems kitiems tikslams“, priklausomai nuo importuotų prekių rūšies bei vertės ir remiantis tokiu būdu gautų produktų neto mase.

5 papildomosios pastabos a punktas

Vakuuminis distiliavimas – tai distiliavimas esant ne didesniam kaip 400 milibarų slėgiui, išmatuotam kolonėlės viršuje.

5 papildomosios pastabos b punktas

Perdistiliavimas naudojant giluminį frakcinį distiliavimo procesą – tai distiliavimas (išskyrus atmosferinį distiliavimą) taikant nepertraukiamą arba paketinį procesą, įdiegtą pramoniniuose įrengimuose, naudojančiuose distiliatus, priskiriamus 2710 12 11–2710 19 48, 2711 11 00, 2711 12 91–2711 19 00, 2711 21 00 ir 2711 29 00 subpozicijoms (išskyrus ne mažesnio kaip 99 % grynumo propaną), siekiant išgauti:

atskirus aukšto grynumo angliavandenilius (ne mažesnio kaip 90 % grynumo alkenų atveju ir ne mažesnio kaip 95 % grynumo kitų angliavandenilių atveju), tą pačią organinę sudėtį turinčių izomerų mišinius, kurie yra laikomi atskirais angliavandeniliais.

Leistini tik tokie procesai, kurių metu gaunami mažiausiai trys skirtingi produktai, tačiau šis apribojimas netaikomas proceso, kurį sudaro izomerų atskyrimas, atveju. Tiek, kiek tai siejasi su ksilenais, etilbenzenas priskiriamas ksileno izomerams;

produktus, priskiriamus 2707 10 00–2707 30 00, 2707 50 00 ir 2710 12 11–2710 19 48 subpozicijoms:

a)	turinčius nesutampančias vienos frakcijos galutinę virimo temperatūrą ir paskesnės frakcijos pradinę virimo temperatūrą ir kurių 5 % tūrio ir 90 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliacijos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip 60 °C, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui);

b)	turinčius sutampančias vienos frakcijos galutinę virimo temperatūrą ir paskesnės frakcijos pradinę virimo temperatūrą ir kurių 5 % tūrio ir 90 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliacijos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip 30 °C, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui).

5 papildomosios pastabos c punktas

Krekingas yra pramoninis procesas, kurio metu naftos produktų cheminė struktūra pakeičiama suardant molekules kaitinimo būdu, naudojant arba nenaudojant slėgį arba katalizatorių, ir taip pagaminant (daugiausia) lengvesnių angliavandenilių mišinius, kurie esant normaliam slėgiui ir temperatūrai gali būti skysto ar dujinio pavidalo.

Pagrindiniai krekingo procesai yra:

1.	terminis krekingas;

2.	katalizinis krekingas;

3.	krekingas garais dujų pavidalo angliavandeniliams gauti;

4.	hidrokrekingas (krekingas ir hidrinimas);

5.	dehidrinimas;

6.	dealkilinimas;

7.	koksavimas;

8.	visbrekingas.

5 papildomosios pastabos d punktas

Riformingas yra terminis arba katalizinis lengvųjų arba vidutiniųjų alyvų perdirbimas, siekiant padidinti jose aromatinių dalių kiekį. Katalizinis riformingas naudojamas, pavyzdžiui, paversti lengvąsias pirminio distiliavimo alyvas į lengvąsias alyvas su aukštesniu oktaniniu skaičiumi (su didesniu aromatinių angliavandenilių kiekiu) arba į angliavandenilių mišinius, kurių sudėtyje yra benzeno, tolueno, ksileno, etilbenzeno ir t. t.

Pagrindiniai katalizinio riformingo procesai yra tie, kuriuose kaip katalizatorius naudojama platina.

5 papildomosios pastabos e punktas

Ekstrakcija panaudojant selektyviuosius tirpiklius yra procesas, kurio metu produktų grupės su skirtingomis molekulinėmis struktūromis yra išskirstomos pasinaudojant medžiagomis, turinčiomis preferencinio tirpiklio efektą (pavyzdžiui, furfurolu, fenoliu, dichloretilo eteriu, sulfato rūgšties anhidridu, nitrobenzenu, karbamidu ir tam tikrais jo junginiais, acetonu, propanu, etilmetilketonu, izobutilmetilketonu, glikoliu, N-metilmorfolinu).

5 papildomosios pastabos g punktas

Polimerizacija yra pramoninis procesas, kurio metu naudojant kaitinimą arba katalizatorių arba jų nenaudojant pasiekiama, kad nesotieji angliavandeniliai sudarytų savo polimerus arba kopolimerus.

5 papildomosios pastabos h punktas

Alkilinimas – tai bet kokia terminė arba katalizinė reakcija, kurios metu nesotieji angliavandeniliai susijungia su bet kuriais kitais angliavandeniliais, ypatingai izoparafinais ir aromatiniais junginiais.

5 papildomosios pastabos ij punktas

Izomerizacija yra naftos produktų sudėtinių dalių struktūrų riformingas nekeičiant jų bendrosios sudėties.

5 papildomosios pastabos l punktas

Šios papildomosios pastabos tikslams toliau pateikiami deparafinavimo (angl. dewaxing) pavyzdžiai:

1.	deparafinavimas (angl. dewaxing) atšaldant (su tirpikliais arba be tirpiklių);

2.	mikrobiologinis apdorojimas;

3.	deparafinavimas (angl. dewaxing) panaudojus karbamidą;

4.	apdorojimas panaudojant molekulinį sietą.

5 papildomosios pastabos n punktas

Atmosferinis distiliavimas – tai distiliavimas, atliekamas esant maždaug 1 013 milibarų slėgiui, išmatuotam kolonėlės viršuje.

6 papildomoji pastaba

„Cheminis virsmas“ įvardija bet kokį procesą, kurio metu vyksta molekulinė ne mažiau kaip vienos perdirbamo naftos produkto sudėtinės dalies modifikacija.

Paprastas naftos produkto sumaišymas su kitu naftos arba ne naftos produktu nelaikomas „cheminiu virsmu“. Pavyzdžiui, vaitspirito įmaišymas į dažus arba bazinės alyvos įmaišymas į spaustuvinius dažus nėra laikomi „cheminiu virsmu“. Tai taip pat galioja visiems naftos produktams, naudojamiems kaip tirpikliai ar degalai.

„Cheminių virsmų“ pavyzdžiai:

apdorojimas halogenais arba halogenų junginiais:

i)	reakcija su propenu, esančiu dujinėse naftos produktų frakcijose, siekiant gauti organinius junginius (pavyzdžiui, gauti propeno oksidą);

ii)	naftos produktų frakcijų (automobilinio benzino, žibalo, gazolio), parafinų, naftos vaškų arba parafino likučių apdorojimas chloru arba chloro junginiais, siekiant gauti chlorparafinus;

b)	apdorojimas bazėmis (pavyzdžiui, natrio, kalio, amonio hidroksidais), norint gauti naftenų rūgštis;

apdorojimas sulfato (sieros) rūgštimi arba jos anhidridu:

i)	sulfonatams gauti;

ii)	išekstrahuoti arba gauti metilpropeną;

iii)	gazoliams ir tepalinėms alyvoms sulfoninti. Alyvai, pridėtai po sulfoninimo, atleidimas nuo mokesčių netaikomas;

d)	sulfochlorinimas;

e)	hidratacija, ypatingai nesočiųjų angliavandenilių, esančių dujinėse naftos produktų frakcijose, norint modifikacijos būdu gauti alkoholius;

f)	apdorojimas maleino rūgšties anhidridu, ypač butadieno, sumaišyto su dujine naftos produktų frakcija, turinčia keturis anglies atomus, siekiant gauti tetrahidroftalio rūgštį;

g)	apdorojimas fenoliu, pavyzdžiui, naftos alkenų reakcija su fenoliais esant katalizatoriui, norint gauti alkilfenolius;

oksidacija:

i)	sunkiųjų alyvų oksidacija norint gauti bitumą, priskiriamą 2713 20 00 subpozicijai;

ii)	bet kokių naftos produktų oksidacija, siekiant gauti sudėtingesnius cheminius produktus, tokius kaip, rūgštys, aldehidai, ketonai, alkoholiai; pavyzdžiui, lengvųjų frakcijų oksidacija šilumos ir slėgio poveikyje, norint gauti acto, skruzdžių, propiono ir gintaro rūgštis;

ij)

dehidrinimas, pavyzdžiui:

i)	nafteninių angliavandenilių, siekiant gauti aromatinius angliavandenilius (pavyzdžiui, benzeną);

ii)	parafininių angliavandenilių, siekiant gauti skystus alkenus, kurie naudojami, pavyzdžiui, gaminant mikroorganizmų suskaidomus alkilbenzenus;

k)	oksosintezė;

l)	negrįžtamas sunkiųjų alyvų įjungimas į polimerus (pavyzdžiui, į gamtinio arba sintetinio kaučiuko lateksą, butilo gumą, polistireną);

m)	produktų, priskiriamų 2803 pozicijai, gamyba;

n)	nitrinimas, norint gauti nitrintus junginius;

o)	tam tikrų naftos frakcijų, kurių sudėtyje yra n-parafinų, biologinis apdorojimas, norint gauti baltymus ar kitus sudėtingus organinius produktus.

2701

Akmens anglys; briketai, ovoidai ir panašios kietojo kuro rūšys, pagamintos iš akmens anglių

Kuro rūšys, kurių prekybinis pavadinimas Ispanijoje yra „juodasis lignitas“ (black lignite) ir kurios kasamos Teruel, Mequinenza, Pirenaica ir Baleares anglies kasyklose, laikomos šiai pozicijai priskiriama akmens anglimi.

2701 12 10

Koksinės akmens anglys

Koksinės akmens anglys savo sudėtyje turi nuo 19 iki 41 % lakiųjų sudedamųjų dalių.

2702

Lignitas (rusvosios anglys), aglomeruotas arba neaglomeruotas, išskyrus gagatą

Lignitai dega ilgai, bet nekaitria liepsna, išskirdami aitrius juodus dūmus. Dažniausiai išskiriami tipai yra: pluoštiniai lignitai, kurių lūžio vieta primena pluoštinę originalios medienos faktūrą ir kurie pasižymi dideliu drėgmės kiekiu (iki 50 %); paprastieji arba žemės lignitai, juodi arba rudi, kurių sudėtyje yra mažiau vandens negu pluoštiniuose lignituose (maždaug 15 %) ir kurių lūžio vietoje matoma žemės faktūra; bituminiai, riebūs lignitai, kurie pakaitinus suminkštėja ir todėl gerai tinkami briketams gaminti; vaškiniai lignitai, kurių lūžio vieta primena vaško faktūrą ir kurių sudėtyje yra dideli kiekiai vaško.

2704 00

Koksas ir puskoksis iš akmens anglių, lignito (rusvųjų anglių) arba durpių, aglomeruoti arba neaglomeruoti; retortų anglis

2704 00 10

Koksas ir puskoksis iš akmens anglių

Koksas nuo anglies skiriasi tuo, kad jis dega beveik be liepsnos ir sudegęs išlaiko savo akytumą ir laidumą dujoms. Jis yra nelydus, kietesnis, jo sudėtyje yra mažiau sieros ir daugiau anglies. Priešingai koksui, kuris yra gaminamas karbonizuojant anglį be oro aukštoje temperatūroje (1 000–1 200 °C), puskoksis gaminamas karbonizuojant anglį (esant sumažintam oro padavimui) 450–700 °C temperatūroje.

Šiai subpozicijai priskiriamas anglies koksas ir puskoksis, naudojami elektrodams gaminti, kurie dažniausiai skiriami ferolydinių gamybai. Šios subpozicijos koksas ir puskoksis yra ypač gryni (labai mažas pelenų kiekis) ir dažniausiai mažų gabalėlių pavidalo.

Šiai subpozicijai priskiriamas dujų koksas (šalutinis dujų gamybos produktas) ir liejyklos koksas ir puskoksis, specialiai paruošti naudoti metalurgijos pramonėje (aukštakrosnių koksas), kurie, priešingai negu dujinis koksas, yra kieti ir tvirti produktai, didelių gabalų, turinčių sidabrinį atspalvį, pavidalo.

2704 00 30

Koksas ir puskoksis iš lignito (rusvųjų anglių)

Lignitai nėra tinkami koksui gaminti taikant karbonizaciją aukštoje temperatūroje. Tačiau karbonizuojant žemoje temperatūroje gaunamas puskoksis, tinkamas naudoti kaip bedūmis kuras, kuris yra akytas, blizgus, netepantis ir greitai užsidegantis bei degantis.

2704 00 90

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriama:

1.	produktai, gauti karbonizuojant durpes; degdami jie skleidžia aitrų kvapą ir daugiausia naudojami pramoninėse krosnyse;

2.	retortų anglis (žr. SS paaiškinimų 2704 pozicijos paaiškinimų ketvirtąją ir penktąją pastraipas).

2707

Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę

Dėl aromatinių sudėtinių dalių kiekio nustatymo žr. paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų 2 pastabą.

2707 10 00

Benzolas (benzenas)

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Šiai subpozicijai priskiriamas tik benzolas (benzenas), kurio grynumas mažesnis kaip 95 % masės. Benzolas (benzenas), kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, priskiriamas 2902 20 00 subpozicijai.

2707 20 00

Toluolas (toluenas)

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Šiai subpozicijai priskiriamas tik toluolas (toluenas), kurio grynumas mažesnis kaip 95 % masės. Toluolas (toluenas), kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, priskiriamas 2902 30 00 subpozicijai.

2707 30 00

Ksilolas (ksilenai)

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Šiai subpozicijai priskiriamas tik ksilolas (ksilenai), kurio grynumas, nustatytas dujų chromatografijos metodu, mažesnis kaip 95 % masės (orto-, meta- arba para- ksilolo (ksilenų) izomerai, atskiri arba sumaišyti). Ksilolas (ksilenai), kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, priskiriamas 2902 41 00–2902 44 00 subpozicijoms.

2707 40 00

Naftalenas

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Šiai subpozicijai priskiriamas tik naftalenas, kurio kristalizavimosi temperatūra, nustatyta šio skirsnio paaiškinimų B priede nurodytu metodu, mažesnė kaip 79,4 °C. Jei produkto kristalizavimosi temperatūra ne mažesnė kaip 79,4 °C, jis priskiriamas 2902 90 00 subpozicijai.

Šiai subpozicijai nepriskiriami naftaleno homologai (2707 50 00, 2707 91 00–2707 99 99, 2902 90 00 arba 3817 00 80 subpozicijos).

2707 50 00

Kiti aromatinių angliavandenilių mišiniai, kurių ne mažiau kaip 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje, naudojant ASTM D 86 metodą

Šiai subpozicijai priskiriami angliavandenilių mišiniai, kurių sudėtyje aromatiniai junginiai, išskyrus benzeną, tolueną, ksileną arba naftaleną, sudaro didžiąją dalį ir kurių ne mažiau kaip 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui).

2707 99 11 ir 2707 99 19

Neapdorotos alyvos

Šioms subpozicijoms priskiriami tik tie produktai, kuriuose aromatinių sudedamųjų dalių masė yra didesnė už nearomatinių sudedamųjų dalių masę. Be kitų, šioms subpozicijoms priskiriami toliau nurodyti produktai:

produktai, gauti pirmą kartą distiliuojant aukštatemperatūrius akmens anglies degutus. Aukštatemperatūriai akmens anglies degutai dažniausiai gaunami liejyklų koksavimo gamyklose aukštesnėje kaip 900 °C temperatūroje. Jų distiliacijos produktų sudėtyje yra ne tik angliavandenilių, kurių didžiausią masės dalį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, tačiau ir azoto, deguonies ir sieros junginių bei labai dažnai priemaišų. Paprastai prieš naudojimą šiuos produktus reikia papildomai perdirbti;

2.	produktai, gauti debenzolizacijos būdu, išplovus dujas, susidariusias akmens anglių koksavimo procese; ir

3.	produktai, gauti pirolizės būdu iš naudotų padangų arba kitokių gumos ir plastikų atliekų, toliau jų neperdirbant.

Šioms subpozicijoms nepriskiriami produktai, kurių aromatinių sudedamųjų dalių masė didesnė už nearomatinių sudedamųjų dalių masę, jeigu jie yra atmosferinio arba vakuuminio žalios naftos arba jūrinio skystojo kuro distiliavimo likučiai. Tokie produktai priskiriami 2707 99 99 subpozicijai.

2707 pozicijos aprašyme nurodyti „panašūs produktai“ – tai produktai, kurių sudėtis panaši į produktų, aprašytų pirmiau 1 punkte, sudėtį.

Tačiau šių produktų sudėtyje gali būti daugiau alifatinių ir nafteninių angliavandenilių bei fenolio produktų ir mažiau daugiažiedžių aromatinių angliavandenilių negu 1 punkte aprašytuose produktuose.“

2707 99 20

Lengvieji sierinti komponentai; antracenas

Šioje subpozicijoje „lengvieji sierinti komponentai“ – tai tik tie lengvieji produktai, kurie gaunami pirmos nevalytų degutų alyvų distiliacijos metu ir kurių sudėtyje yra sieros junginių (pavyzdžiui, anglies disulfido, tiolių, tiofeno) bei angliavandenilių, daugiausia nearomatinių, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi žemesnėje kaip 80 °C temperatūroje.

Šiai subpozicijai priskiriamas antracenas paprastai yra nuosėdų arba pastos pavidalo, dažniausiai sudarytas iš fenantreno, karbazolio ir kitų aromatinių sudedamųjų dalių. Šiai subpozicijai priskiriamas tik toks antracenas, kurio grynumas mažesnis kaip 90 % masės. Antracenas, kurio grynumas yra ne mažesnis kaip 90 % masės, priskiriamas 2902 90 00 subpozicijai.

2707 99 50

Baziniai produktai

Šioje subpozicijoje baziniai produktai yra aromatiniai ir/arba heterocikliniai junginiai su bazine azoto funkcija.

Šiai subpozicijai priskiriamos piridino, chinolino, akridino ir anilino bazės (įskaitant jų mišinius). Jos daugiausia gaunamos iš piridino, chinolino, akridino ir jų homologų.

Šiai subpozicijai priskiriamiems pagrindiniams produktams priskiriami:

1.	piridinas, kurio grynumas mažesnis kaip 95 % masės. Piridinas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, priskiriamas 2933 31 00 subpozicijai;

2.	metilpiridinas (pikolinas), 5-etil-2-metilpiridinas (5-etil-2-pikolinas), 2-vinilpiridinas, kurio grynumas mažesnis kaip 90 % masės (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jeigu grynumas ne mažesnis kaip 90 % masės, toks produktas priskiriamas 2933 39 subpozicijai;

3.	chinolinas, kurio grynumas, perskaičiavus į bevandenį produktą, yra mažesnis kaip 95 % masės (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jei grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, toks produktas priskiriamas 2933 49 90 subpozicijai;

4.	akridinas, kurio grynumas, perskaičiavus į bevandenį produktą, yra mažesnis kaip 95 % masės (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jei grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, toks produktas priskiriamas 2933 99 80 subpozicijai.

Šiai subpozicijai nepriskiriamos bet kurių aprašytų bazinių produktų druskos (2933 arba 3824 pozicija).

2707 99 80

Fenoliai

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

Šiai subpozicijai priskiriami:

fenoliai, gauti aukštoje temperatūroje distiliuojant akmens anglies degutą ir taip pat panašius produktus, kuriuose aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę.

Tačiau šiai subpozicijai nepriskiriamos fenolio druskos (dažniausiai, 2907 pozicija arba 3824 90 93 subpozicija);

2.	krezoliai (atskiri arba sumaišyti izomerai), kurių sudėtyje krezolis sudaro mažiau kaip 95 % masės, visus krezolio izomerus skaičiuojant kartu (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jei krezolio kiekis yra ne mažesnis kaip 95 % masės, šie produktai priskiriami 2907 12 00 subpozicijai;

3.	ksilenoliai (atskiri arba sumaišyti izomerai), kurių sudėtyje ksilenolis sudaro mažiau kaip 95 % masės, visus ksilenolio izomerus skaičiuojant kartu (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jei ksilenolio kiekis yra ne mažesnis kaip 95 % masės, šie produktai priskiriami 2907 19 10 subpozicijai;

4.	kiti fenoliai, turintys ne mažiau kaip vieną benzeno žiedą su ne mažiau kaip vienu hidroksilo radikalu, jeigu jie nėra chemijos atžvilgiu apibūdinti fenoliai, priskiriami 2907 pozicijai. Vienas pažymėtinas produktas yra fenolis (C6H5OH), kurio grynumas yra mažesnis kaip 90 % masės.

2707 99 91 ir 2707 99 99

Kiti

Šioms subpozicijoms daugiausia priskiriami produktai, kuriuos sudaro angliavandenilių mišiniai.

Šiems produktams priskiriama:

sunkiosios alyvos (išskyrus neapdorotas), gautos aukštoje temperatūroje distiliuojant akmens anglies degutą, arba produktai, panašūs į šias alyvas, jeigu:

a)	mažiau kaip 65 % tūrio distiliuojasi 250 °C temperatūroje, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui); ir

b)	adatos penetracijos indeksas 25 °C temperatūroje yra ne mažesnis kaip 400, taikant EN 1426 metodą; ir

c)	jos pasižymi kitokiomis savybėmis, negu produktai, priskiriami 2715 00 00 pozicijai.

Šių produktų tankis 15 °C temperatūroje taikant EN ISO 12185 metodą paprastai yra didesnis nei 1,000 g/cm3.

Produktai, neatitinkantys pirmiau nurodytų a–c papunkčių reikalavimų, turi būti klasifikuojami pagal jų charakteristikas, pavyzdžiui: priskiriant 2707 10 00–2707 30 00, 2707 50 00 subpozicijoms, 2708 pozicijai, 2713 20 00 subpozicijai arba 2715 00 00 pozicijai;

2.	aromatiniai ekstraktai, neatitinkantys reikalavimų, nustatytų šiems produktams paaiškinimų 2713 90 10 ir 2713 90 90 subpozicijų paaiškinimuose;

3.	tam tikri naftaleno ir antraceno homologai, pavyzdžiui, etilnaftalenai ir metilantracenai, jeigu jie nepriskiriami 2902 pozicijai.

Žalios naftos arba jūrinio skystojo kuro distiliavimo (ir atmosferinio, ir vakuuminio) likučiai, kurių aromatinių sudedamųjų dalių masė didesnė už nearomatinių sudedamųjų dalių masę (nustatoma pagal šio skirsnio A priede pateiktą metodą), kurių fizikinės ir cheminės savybės atitinka šias:

a)	mažiau nei 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui);

b)	distiliacijos pabaigos temperatūra viršija 315 °C.

Šių likučių tankis 15 °C temperatūroje, nustatytas EN ISO 12185 metodu, dažniausiai būna mažesnis kaip 1 g/cm3.

Šie likučiai gali būti skirti specifiniams procesams

2709 00

Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų

Šiai pozicijai priskiriami tik tokie produktai, kurie pasižymi būdingomis neapdorotų alyvų, gautų iš įvairių šaltinių, savybėmis (pavyzdžiui, specifiniu sunkiu, distiliacijos kreive, sieros kiekiu, stingimo temperatūra, klampumu).

2709 00 10

Gamtiniai dujų kondensatai

Šiai subpozicijai priskiriamos neapdorotos alyvos, gautos iškart ekstrahavimo metu stabilizuojant gamtines dujas. Šį procesą sudaro kondensuojamų angliavandenilių, kurių yra „drėgnose“ gamtinėse dujose, ekstrahavimas, dažniausiai atliekama šaldant ir mažinant slėgį.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2709 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

2710

Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys; alyvų atliekos

Žr. šio skirsnio 2 ir 3 pastabas ir atitinkamus paaiškinimus.

2710 12 11 – 2710 19 99

Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas) ir produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės produktų sudėtinės dalys, išskyrus produktus, kurių sudėtyje yra biodyzelino, ir išskyrus alyvų atliekas

Šių produktų apibrėžimas pateiktas šio skirsnio 2 pastaboje ir SS paaiškinimų 2710 pozicijos paaiškinimų I grupėje.

Informaciją dėl subpozicijų produktams:

—	skirtiems specifiniams procesams;

—	skirtiems cheminiams virsmams,

žr. šio skirsnio 5 ir 6 papildomosiose pastabose ir tiesiogiai susijusiuose paaiškinimuose.

Naftos alyvos ir alyvos, išgautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas)

Šiai grupei priskiriami izomerų mišiniai (išskyrus stereoizomerus) iš sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 95 % tam tikro izomero arba iš nesočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 90 % tam tikro izomero – šie procentiniai dydžiai perskaičiuoti pagal bevandenio produkto masę.

Šiai grupei taip pat priskiriami atskiri pirmiau minėtų angliavandenilių izomerai, kurių grynumas atitinkamai ne didesnis kaip 95 % ir 90 % masės.

Šiai grupei priskiriamos tik šios naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų:

1.	kurių kristalizavimosi temperatūra, nustatyta ASTM D 938 metodu (lygiaverčiu ISO 2207 metodui), mažesnė kaip 30 °C; arba

kurių kristalizavimosi temperatūra ne mažesnė kaip 30 °C ir

a)	70 °C temperatūroje EN ISO 12185 metodu nustatytas tankis yra mažesnis kaip 0,942 g/cm3, o darbinė kūgio penetracija, nustatyta ASTM D 217 metodu (lygiaverčiu ISO 2137 metodui) 25 °C temperatūroje, yra ne mažesnė kaip 350; arba

b)	70 °C temperatūroje EN ISO 12185 metodu nustatytas tankis yra ne mažesnis kaip 0,942 g/cm3, o adatos penetracija, nustatyta EN 1426 metodu 25 °C temperatūroje, yra ne mažesnė kaip 400.

Pirmiau I grupėje nurodytoms naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, taip pat priskiriamos tokios alyvos, į kurias pridėti labai maži kitų įvairių medžiagų kiekiai, pavyzdžiui, priedai, kurie pagerina kokybę arba kvapą, žymikliai bei dažančios medžiagos.

Žr. diagramą, pateiktą toliau:

Tam tikrų naftos produktų, priskiriamų 2710 12 11 – 2710 19 99 subpozicijoms ir 2712 bei 2713 pozicijoms (išskyrus produktus, priskiriamus 2710 12 11 – 2710 19 99 subpozicijoms), atskyrimo kriterijai

II.

Produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės produktų sudėtinės dalys, išskyrus produktus, kurių sudėtyje yra biodyzelino

Kad būtų priskiriami šioms subpozicijoms, preparatai turi atitikti šias sąlygas:

1.	kaip pažymėta pirmiau I grupėje, naftos alyvų arba alyvų, gautų iš bituminių mineralų, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 70 % masės. Ši dalis nustatoma analizės būdu, o ne pagal pridėtų medžiagų kiekius;

2.	produktai neturi būti nurodyti kur nors kitur;

mišiniuose naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, turi būti pagrindinės šio produkto sudėtinės dalys, tai yra, pagrindinės produkto panaudojimo prasme.

Šioms subpozicijoms priskiriamiems preparatams nepriskiriami:

a)	dažai ir lakai (3208, 3209 ir 3210 00 pozicijos);

b)	gražinimosi preparatai ir kosmetikos priemonės, daugiausia sudaryti iš mineralinių alyvų (dažniausiai, 3304 arba 3307 pozicija);

c)	naftos sulfonatai (3402 arba 3824 pozicija). Naftos sulfonatai paprastai yra suspensijos naftos alyvose arba alyvose, gautose iš bituminių mineralų, pavidalo. Gryno sulfonato kiekis paprastai yra toks didelis, kad jų negalima tiesiogiai naudoti kaip tepalo;

d)	preparatai, skirti medienai, dažytiems paviršiams, metalams, stiklui ir kitoms medžiagoms poliruoti, konservuoti arba kitaip apdoroti (daugiausia 3405 pozicija);

e)	dezinfekcijos priemonės, insekticidai ir t. t., nesvarbu, kaip paruošti, sudaryti iš aktyvios sudedamosios dalies tirpalo arba dispersijos naftos alyvose arba alyvose, gautose iš bituminių mineralų (3808 pozicija);

f)	paruoštos apdailos medžiagos, naudojamos tekstilės pramonėje (3809 pozicija);

g)	paruošti mineralinių alyvų priedai (3811 pozicija);

h)	organiniai sudėtiniai tirpikliai ir skiedikliai (pavyzdžiui, 3814 00 pozicija);

ij)	paruošti liejimo formų arba gurgučių rišikliai (3824 10 00 subpozicija);

tam tikri apsaugos nuo rūdijimo preparatai, ypač:

i)	paruošti, pavyzdžiui, iš lanolino (maždaug 20 %) tirpalo vaitspirite (3403 19 10 subpozicija);

ii)	kurių aktyviosios sudėtinės dalys yra aminai (3824 90 92 subpozicija).

2710 12 11 – 2710 12 90

Lengvosios alyvos ir preparatai

Žr. šio skirsnio 4 subpozicijų pastabą.

2710 12 21 ir 2710 12 25

Specialieji benzinai

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos a punktą.

2710 12 21

Vaitspiritas

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos b punktą.

2710 19 11–2710 19 29

Vidutiniosios alyvos

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos c punktą.

Žibalas naudojamas labai įvairiems tikslams, pavyzdžiui, kaip lėktuvų variklių degalai arba šildymui.

Žibalas – vidutinioji alyva, kurios distiliacijos temperatūra pagal EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui) yra maždaug 130–320 °C.

Prie šio paaiškinimo pridedamuose paveiksluose pateikiamos tik orientacinės kiekvienai iš trijų atitinkamų subpozicijų priskiriamų vienos kategorijos produktų chromatogramos.

2710 19 21

Reaktyviniai degalai

Šiai subpozicijai priskiriami žibaliniai reaktyviniai degalai. Šie reaktyviniai degalai atitinka šio skirsnio 2 papildomosios pastabos c punkto nuostatas.

Žibalinių reaktyvinių degalų, pavyzdžiui, dažniausiai naudojamų A-1 reaktyvinių degalų, dujų chromatografijos profilis būdingas alyvai, gautai distiliuojant žalią naftą, taip pat vykdant kitus naftos chemijos procesus. Alkanų grandinės ilgis – apytiksliai 10–18 anglies atomų. Aromatiniai angliavandeniliai gali sudaryti iki 25 % tūrio. Pliūpsnio temperatūra, nustatyta ISO 13736 metodu, dažniausiai aukštesnė kaip 38 °C. Užšalimo temperatūra paprastai ne aukštesnė kaip – 40 °C.

Reaktyvinių degalų sudėtyje gali būti šių priedų: antioksidantų, korozijos inhibitorių, ledėjimo inhibitorių, žymėjimo medžiagų.

A-1 TIPO (ŽIBALINIŲ) REAKTYVINIŲ DEGALŲ DUJŲ CHROMATOGRAFIJOS PROFILIS, SimDis ASTM D 2887 išplėstinis (lygiavertis ISO 3924 metodui)

2710 19 25

Kitas

Šiai subpozicijai priskiriamas kitas nei reaktyviniai degalai žibalas. Šiai subpozicijai priskiriamas žibalas atitinka šio skirsnio 2 papildomosios pastabos c punkto nuostatas.

Kito žibalo dujų chromatografijos profilis būdingas alyvai, gautai distiliuojant žalią naftą.

Šiai subpozicijai taip pat priskiriamos:

—	žibintuose deginamos alyvos, kurių sudėtyje yra mažai aromatinių angliavandenilių ir alkenų, kad joms degant nesusidarytų suodžių,

—	alyvos, kurių distiliacijos temperatūros intervalas nedidelis ir kurių dujų chromatografijos profilį sudaro tik labai nedidelė tolesniame paveiksle pateiktos dujų chromatogramos dalis.

Kai kuriais atvejais į jas dedama cheminių žymiklių.

Šiai subpozicijai nepriskiriami žibalo mišiniai su kitomis mineralinėmis alyvomis arba organiniais tirpikliais.

ŽIBALO, IŠSKYRUS REAKTYVINIUS DEGALUS, DUJŲ CHROMATOGRAFIJOS PROFILIS. SimDis ASTM D 2887 išplėstinis (lygiavertis ISO 3924 metodui)

2710 19 29

Kitas

Šiai subpozicijai priskiriamos vidutiniosios alyvos, išskyrus 2710 19 21 ir 2710 19 25 subpozicijoms priskiriamą žibalą. Šiai subpozicijai priskiriamos alyvos atitinka šio skirsnio 2 papildomosios pastabos c punkto nuostatas.

Paprastai šiai subpozicijai priskiriami produktai yra gaunami vykdant vieną ar kelis cheminius ir fizikinius procesus, kuriais galima labai pakeisti tokių produktų cheminę sudėtį, kad jie taptų tinkami naudoti tam tikrais pramoniniais tikslais. Tų produktų molekulinės sudėties pokyčius tam tikrais atvejais galima nustatyti taikant dujų chromatografijos arba SimDis metodą, tačiau kitų rūšių produktų sudėčiai nustatyti reikia taikyti tikslesnius (pavyzdžiui, dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos) metodus.

Kaip šių alyvų SimDis profilio pavyzdys toliau pateikiama n-parafino dujų chromatograma.

N-PARAFINO DUJŲ CHROMATOGRAFIJOS PROFILIS, SimDis ASTM D 2887 išplėstinis (lygiavertis ISO 3924 metodui)

Kitas šiai subpozicijai priskiriamų produktų pavyzdys – produktai, gaunami vykdant daugiapakopį procesą, kurį sudaro:

—	linijinių parafinų ekstrahavimas,

—	deparafinuotų liekanų hidrinimas,

—	produktų, kurių anglies grandinė trumpesnė, hidrintų ir deparafinuotų liekanų frakcionavimas distiliuojant.

Šiuos produktus sudaro sotieji angliavandeniliai (daugiausia šakotieji ir cikliniai), kurių sudėtyje esančių aromatinių angliavandenilių kiekis yra daug mažesnis už 1 %. Toliau pateikiamas tokių produktų SimDis profilio pavyzdys.

ASTM D 2887 išplėstinis (lygiavertis ISO 3924 metodui)

Virimo temperatūra (°C)

SIMDIS ASTM D 2887 išplėstinio ir ASTM D 86 metodų koreliacija (VT – virimo temperatūra, VPT – virimo pradžios temperatūra, VBT – virimo baigmės temperatūra)
Distiliuojasi	VT	Distiliuojasi	VT	Distiliuojasi	VT	Distiliuojasi	VT
% masės	°C	% masės	°C	% masės	°C	% masės	°C
VPT	234,2	30,0	241,1	70,0	246,5	VBT	255,9
5,0	240,0	40,0	242,2	80,0	247,0
10,0	240,9	50,0	243,4	90,0	250,8
20,0	241,0	60,0	243,8	95,0	254,5

Taikant dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos metodą, gali būti gautas profilis, panašus į pateiktąjį tolesniame pavyzdyje.

x ašis: Laikas (minutės)

y ašis: Santykinė gausa

Dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos bendroji jonų chromatograma (angl. santrumpa – TIC)

Šis profilis gautas tokiomis eksperimento sąlygomis:

Kolonėlė	„Zebron ZB5-MS“ (arba panaši)
Kolonėlės ilgis	30 m
Vidinis skersmuo	0,25 mm
Dangos storis	0,25 μm
Masių intervalas	35–600
Jonų šaltinis	250 °C
Pradžios laikas	3 min
Padalijimo santykis	1:60
Injektoriaus temperatūra	250 °C
Injekcijos tūris	1 μL
Perdavimo linija	275 °C
Temperatūros režimas
Pradinė temperatūra	40 °C
Pradžios laikas	3 min
1 gradientas	2,5 °C/min iki 270 °C
Pabaigos laikas	10 min

Šis profilis rodo tokį pasiskirstymą:

ANGLIES ATOMŲ SKAIČIUS

C10

C11

C12

C13

C14

IŠ VISO

n-parafinai

0,1

0,6

4,8

6,5

Monometilparafinai

1,5

14,2

15,7

1,8

33,2

Kiti izoparafinai

0,9

10,6

20,1

0,6

32,2

Cikloparafinai

1,2

6,1

16,3

0,3

24,0

Dekalinas

0,2

1,4

0,6

4,2

IŠ VISO

0,3

6,2

37,1

53,7

2,7

100

2710 19 31 – 2710 19 99

Sunkiosios alyvos

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos d punktą.

2710 19 31 – 2710 19 48

Gazoliai

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos e punktą.

2710 19 51 – 2710 19 68

Skystasis kuras (mazutai)

Dėl skystojo kuro savybių žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos f punktą ir toliau pateikiamą diagramą.

2710 19 71 – 2710 19 99

Tepalinės alyvos; kitos alyvos

Šioms subpozicijoms priskiriamos sunkiosios alyvos, apibrėžtos šio skirsnio 2 papildomosios pastabos d punkte, jeigu šios alyvos neatitinka reikalavimų, išdėstytų šio skirsnio 2 papildomosios pastabos e punkte (gazoliai) arba 2 papildomosios pastabos f punkte (skystasis kuras).

Šioms subpozicijoms priskiriamos sunkiosios alyvos, kurių mažiau kaip 85 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 350 °C temperatūroje, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui):

kurių klampa V, atitinkanti tirpalo spalvą C:

a)	ne didesnė už nurodytą šio skirsnio 2 papildomosios pastabos f punkte pateiktos atitinkamos lentelės I eilutėje, kai sulfatinių pelenų kiekis yra ne mažesnis kaip 1 % arba kai hidrolizės indeksas yra ne mažesnis kaip 4; arba

b)	didesnė už nurodytą atitinkamos lentelės II eilutėje, kai stingimo temperatūra yra žemesnė kaip 10 °C; arba

c)	didesnė už nurodytą I eilutėje, bet ne didesnė už nurodytą II eilutėje, kai mažiau kaip 25 % tūrio distiliuojasi 300 °C temperatūroje, kai takumo temperatūra yra ne aukštesnė kaip minus 10 °C. Šios nuostatos taikomos tik alyvoms, kurių tirpalo spalva C yra mažesnė kaip 2;

kuriems negali būti nustatyti šie dydžiai:

a)	distiliacijos procentinis kiekis 250 °C temperatūroje, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui) (nulis taip pat laikomas procentiniu kiekiu); arba

b)	kinematinė klampa 50 °C temperatūroje, taikant EN ISO 3104 metodą; arba

c)	tirpalo spalva C, taikant ISO 2049 metodą (lygiavertį ASTM D 1500 metodui);

3.	kurie yra dirbtinai nudažyti.

Pirmiau 2 punkte nurodomų dydžių nustatymui taikomi analitiniai metodai, nurodyti skystajam kurui (žr. šio skirsnio 1 papildomosios pastabos f punktą).

Taip pat žr. toliau pateikiamą diagramą:

2710 91 00 ir 2710 99 00

Alyvų atliekos

Žr. šio skirsnio 3 pastabą ir SS paaiškinimų 2710 pozicijos paaiškinimų II grupę.

2711

Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai

Šių produktų apibrėžimai pateikti SS paaiškinimų 2711 pozicijos paaiškinimuose.

Informaciją dėl subpozicijų produktams:

—	skirtiems specifiniams procesams;

—	skirtiems cheminiams virsmams,

žr. šio skirsnio 5 ir 6 papildomosiose pastabose ir tiesiogiai susijusiuose paaiškinimuose.

2711 19 00

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriamos iš biomasės gautos suskystintos dujos.

Šios suskystintos dujos gaunamos fermentuojant pramoninių, buitinių ar komunalinių atliekų ir liekanų biologiškai skaidžias dalis, dumblą iš nuotekų valymo įrenginių, žemės ūkio ir miškininkystės atliekų ir liekanų biologiškai skaidžias dalis, maisto pramonės, perdirbančios žemės ūkio produktus, atliekas ir liekanas ir kitas panašias augalines ar gyvūnines žaliavas, gautas iš biomasės.

Šių dujų sudėtyje daugiausia yra metano ir paprastai anglies dioksido, šiek tiek mažiau vandenilio sulfido, vandenilio, azoto ir deguonies.

2711 29 00

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriamos iš biomasės gautos dujos (dujinės būsenos).

Šios dujos gaunamos fermentuojant pramoninių, buitinių ar komunalinių atliekų ir liekanų biologiškai skaidžias dalis, nuotekų valymo įmonių dumblą, žemės ūkio ir miškininkystės atliekų ir liekanų biologiškai skaidžias dalis, maisto pramonės, perdirbančios žemės ūkio produktus, atliekas ir liekanas ir kitas panašias augalines ar gyvūnines žaliavas, gautas iš biomasės.

Šių dujų sudėtyje daugiausia yra metano ir paprastai anglies dioksido, šiek tiek mažiau vandenilio sulfido, vandenilio, azoto ir deguonies.

2712

Vazelinas; parafinas, mikrokristalinis naftos vaškas, anglių dulkių vaškas, ozokeritas (kalnų vaškas), lignito (rusvųjų anglių) vaškas, durpių vaškas, kiti mineraliniai vaškai ir panašūs produktai, gauti naudojant sintezės arba kitus procesus, dažyti arba nedažyti

2712 10 10 ir 2712 10 90

Vazelinas

Žr. SS paaiškinimų 2712 pozicijos paaiškinimų A dalį.

Taip pat žr. diagramą, pateiktą paaiškinimų 2710 12 11–2710 19 99 subpozicijų paaiškinimų I grupėje.

2712 10 10

Nevalytas

Žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą.

2712 20 10 ir 2712 20 90

Parafinas, kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75 % masės

Šioms subpozicijoms priskiriamas parafinas, aprašytas SS paaiškinimų 2712 pozicijos paaiškinimų B dalies pirmojoje ir septintojoje pastraipose.

2712 90 11 ir 2712 90 19

Ozokeritas (kalnų vaškas), lignito (rusvųjų anglių) vaškas arba durpių vaškas (gamtiniai produktai)

Šioms subpozicijoms priskiriami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 2712 pozicijos paaiškinimų B dalies trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje pastraipose.

Ozokeritu (kalnų vašku) šiandien prekiaujama retai (ištekliai išnaudoti, pelnas nėra didelis), praktikoje terminai ozokeritas ir cerezinas (grynintas ozokeritas) neteisingai taikomi apibūdinant mikrokristalinius vaškus, priskiriamus 2712 90 31–2712 90 99 subpozicijoms.

2712 90 31 – 2712 90 99

Kiti

Šioms subpozicijoms priskiriami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 2712 pozicijos paaiškinimų B dalies antrojoje, šeštojoje ir septintojoje pastraipose, išskyrus sintetinį parafiną, priskiriamą 2712 20 10 arba 2712 20 90 subpozicijai.

Šie produktai pasižymi tokiomis savybėmis:

1.	kristalizacijos temperatūra, nustatyta ASTM D 938 metodu (lygiaverčiu ISO 2207 metodui), ne mažesnė kaip 30 °C;

2.	tankis 70 °C temperatūroje, taikant EN ISO 12185 metodą, mažesnis kaip 0,942 g/cm3;

3.	darbinė kūgio penetracija 25 °C temperatūroje, nustatyta ASTM D 217 metodu (lygiaverčiu ISO 2137 metodui), mažesnė kaip 350; ir

4.	kūgio penetracija 25 °C temperatūroje, nustatyta ASTM D 937 metodu (lygiaverčiu ISO 2137 metodui), mažesnė kaip 80.

Taip pat žr. diagramą, pateiktą paaiškinimų 2710 12 11–2710 19 99 subpozicijų paaiškinimų I grupėje.

2712 90 31 – 2712 90 39

Nevalyti

Žr. šio skirsnio 4 papildomąją pastabą.

Informaciją dėl subpozicijų produktams:

—	skirtiems specifiniams procesams;

—	skirtiems cheminiams virsmams,

žr. šio skirsnio 5 ir 6 papildomosiose pastabose ir tiesiogiai susijusiuose paaiškinimuose.

2713

Naftos koksas, naftos bitumas ir kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, likučiai

2713 11 00 ir 2713 12 00

Naftos koksas

Šioms subpozicijoms priskiriamas naftos koksas, aprašytas SS paaiškinimų 2713 pozicijos paaiškinimų A dalyje.

2713 20 00

Naftos bitumas

Šiai subpozicijai priskiriamas naftos bitumas, aprašytas SS paaiškinimų 2713 pozicijos paaiškinimų B dalyje.

Šis produktas pasižymi šiomis savybėmis:

1.	kristalizacijos temperatūra, nustatyta ASTM D 938 metodu (lygiaverčiu ISO 2207 metodui), ne žemesnė kaip 30 °C;

2.	tankis 70 °C temperatūroje, nustatytas EN ISO 12185 metodu, ne mažesnis kaip 0,942 g/cm3; ir

3.	adatos penetracija 25 °C temperatūroje, nustatyta EN 1426 metodu, mažesnė kaip 400.

Taip pat žr. diagramą, pateiktą paaiškinimų 2710 12 11–2710 19 99 subpozicijų paaiškinimų I grupėje.

2713 90 10 ir 2713 90 90

Kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, likučiai

Šioms subpozicijoms priskiriami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 2713 pozicijos paaiškinimų C dalyje.

Šioms subpozicijoms priskiriami aromatiniai ekstraktai (žr. SS paaiškinimų 2713 pozicijos paaiškinimų C dalies 1 punktą), dažniausiai atitinka šiuos reikalavimus:

1.	aromatinių sudėtinių dalių kiekis juose didesnis kaip 80 % masės, nustatytas metodu, apibrėžtu paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų A priede;

2.	15 °C temperatūroje tankis, nustatytas EN ISO 12185 metodu, didesnis kaip 0,950 g/cm3; ir

3.	ne daugiau kaip 20 % tūrio distiliuojasi 300 °C temperatūroje, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui).

Tačiau sumaišyti alkilbenzenai ir sumaišyti alkilnaftalenai, nors ir atitinkantys pirmiau išvardytus reikalavimus, priskiriami 3817 pozicijai.

2715 00 00

Bituminiai mišiniai, daugiausia sudaryti iš gamtinio asfalto, gamtinio bitumo, naftos bitumo, mineralinės dervos arba mineralinės dervos pikio (pavyzdžiui, bitumo mastikos, cut-backs )

Šiai pozicijai priskiriamų bituminių mišinių sudėtis keičiasi priklausomai nuo numatomo jų panaudojimo.

Produktai, naudojami apsaugoti paviršius ir padaryti juos nepralaidžius vandeniui arba skirti izoliacijai

Produktai, naudojami gaminant korozijai atsparias dangas, elektros įrangos izoliaciją, vandeniui nepralaidžius paviršius, plyšių glaistus ir t. t., dažniausiai sudaryti iš rišiklio (bitumo, asfalto arba deguto), kietų užpildų, pavyzdžiui, mineralinio pluošto (asbesto, stiklo), medžio pjuvenų ir kitų medžiagų, kurių reikia norint suteikti produktams savybes, būtinas jų panaudojimui arba palengvinančias jų panaudojimą. Toliau pateikiami tokių produktų pavyzdžiai:

a)	bituminiai sandarikliai kuriuose tirpiklis sudaro mažiau kaip 30 %, ir tai leidžia gauti 3–4 mm storio dangas;

b)	bitumo mastikos kuriose tirpiklis sudaro ne daugiau kaip 10 %, ir tai sudaro galimybę: arba gauti nuo 4 mm iki 1 cm storio dangas, arba užtaisyti didelius plyšius (2–8 cm);

c)	kiti bitumo preparatai kurių sudėtyje yra užpildų, bet nėra tirpiklių. Šiuos produktus prieš naudojant reikia apdoroti karščiu. Be kitų pritaikymų jie naudojami požeminiams ar po vandeniu esantiems vamzdžiams (vamzdynams) apsaugoti.

Produktai, naudojami kelio dangai

Kelio dangoms naudojami bituminiai produktai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas:

„cut-backs“ ir kelių alyvos

„Cut-backs“ yra bitumai, ištirpinti gana sunkiuose tirpikliuose, kurių kiekis gali kisti priklausomai nuo norimos išgauti klampos.

Prekybiniai šių preparatų pavadinimai skiriasi priklausomai nuo to, ar naudojami tirpikliai yra naftinės ar kitokios kilmės; preparatai, kurių sudėtyje yra naftos, vadinami „suskystintais bitumais“ (fluidified bitumens), kiti – „takiaisiais bitumais“ (fluxed bitumens).

Kelių alyvos yra panašūs preparatai, daugiausia sudaryti iš bitumo, kurių sudėtyje esančio sunkaus tirpiklio kiekis gali kisti priklausomai nuo pageidaujamos klampos.

Siekiant šiuos preparatus padaryti atspariais lupimuisi, kartais pridedama adhezyvų.

Visi šie bituminiai preparatai pasižymi tokiomis išskirtinėmis savybėmis:

—	adatos penetracija 25 °C temperatūroje, išmatuota EN 1426 metodu, yra ne mažesnė kaip 400,

—	distiliacijos liekana, gaunama sumažintame slėgyje taikant ASTM D 1189 metodą (panaikintas 1979 m., tokio EN/ISO metodo nėra), sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, ir adatos penetracija 25 °C temperatūroje, išmatuota EN 1426 metodu, yra mažesnė kaip 400.

Toliau pateikta diagrama parodo:

—	kaip atskirti suskystintus ir takiuosius bitumus nuo bitumų, priskiriamų 2713 20 00 subpozicijai,

—	kaip atskirti suskystintus ir takiuosius bitumus nuo naftos alyvų, priskiriamų 2710 12 11–2710 19 99 subpozicijai.

vandeninės emulsijos

Šie preparatai gaunami emulsuojant bitumus vandenyje.

Jie skirstomi į dvi kategorijas:

1.	anijoninės arba „šarminės“ emulsijos, kurių pagrindinis komponentas yra paprastas arba sulfatinis muilas;

2.	katijoninės arba „rūgštinės“ emulsijos, kurių pagrindinis komponentas yra alifatinis aminas arba ketvirtinio amonio jonas.

A PRIEDAS

AROMATINIŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ KIEKIO PRODUKTUOSE, KURIŲ DISTILIACIJOS PABAIGOS TEMPERATŪRA VIRŠIJA 315 C, NUSTATYMO METODAS

1. Taikymo sritis

Šiuo tyrimo metodu nustatomas mineralinių alyvų sudėtyje esančių aromatinių ir nearomatinių sudėtinių dalių kiekis.

2. Apibrėžtys

2.1. Aromatinės sudėtinės dalys – tirpiklyje ištirpinta ir ant silikagelio adsorbuota mėginio dalis. Aromatinės sudėtinės dalys gali būti šios: aromatiniai angliavandeniliai, kondensuoti naftenų aromatiniai junginiai, aromatiniai alkenai, asfaltenai, aromatiniai junginiai, kuriuose yra sieros, azoto ar deguonies, ir poliniai aromatiniai junginiai.

2.2. Nearomatinės sudėtinės dalys – ant silikagelio neadsorbuota mėginio dalis, kuri išplaunama kartu su tirpikliu (pvz., nearomatiniai angliavandeniliai).

3. Metodo principas

Mėginys, ištirpintas n-pentane, praleidžiamas per specialią silikageliu užpildytą chromatografinę kolonėlę. Tirpikliu išplautos nearomatinės sudėtinės dalys surenkamos ir, išgarinus tirpiklį, pasveriamos.

N-pentane netirpūs junginiai tirpinami cikloheksane.

4. Prietaisai ir reagentai

Chromatografinė kolonėlė: stiklinis vamzdelis, kurio forma ir matmenys pateikiami pridedamame eskize. Turi būti galimybė viršutinę angą užsandarinti stikline jungtimi, kurios šlifuotas paviršius prie kolonėlės viršaus prispaudžiamas dviem guma padengtais metaliniais veržtuvais. Jungtis turi būti visiškai hermetiška ir nepraleisti suspausto azoto ir oro.

Silikagelis: smulkumas ne mažesnis kaip 200 mešų. Prieš naudojant jis turi būti septynias valandas aktyvuojamas krosnyje 170 °C temperatūroje ir atvėsinamas eksikatoriuje. Aktyvuotą silikagelį reikia panaudoti per keletą dienų.

I tirpiklis, n-pentanas: ne mažesnio kaip 95 % grynumo, be aromatinių priemaišų.

II tirpiklis, cikloheksanas: ne mažesnio kaip 98 % grynumo, be aromatinių priemaišų.

5. 1 procedūra (1 chromatografinė kolonėlė)

Mėginio tirpalo ruošimas: ištirpinkite apie 3,6 g (tiksliai pasverto) mėginio 10 ml n-pentano (I). Jei mėginys n-pentane netirpsta, jis tirpinamas cikloheksane ir aromatinių sudėtinių dalių kiekis nustatomas naudojant cikloheksaną (II), o ne n-pentaną (I).

Užpildykite chromatografinę kolonėlę (1 chromatografinė kolonėlė) aktyvuotu silikageliu taip, kad iki viršutinio stiklinio burbulo liktų apie 10 cm tarpas. Silikagelį kimškite naudodami vibratorių, kad neliktų jokių tarpelių. Tada silikagelio kolonėlės viršų užkimškite stiklo vatos kamščiu.

Sudrėkinkite silikagelį 180 ml (I) arba (II) tirpiklio ir naudokite oro arba azoto slėgį iš viršaus tol, kol skystis pasieks silikagelio viršų.

Atsargiai sumažinkite slėgį kolonėlės viduje ir supilkite į ją apie 3,6 g mėginio (pasverto 0,01 g tikslumu), ištirpinto 10 ml (I) arba (II) tirpiklio, tada cheminę stiklinę išskalaukite dar 10 ml (I) arba (II) tirpiklio ir taip pat supilkite į kolonėlę.

Palaipsniui didinkite slėgį tol, kol skystis ims lašėti iš kolonėlės apatinio kapiliarinio vamzdelio apie 1 ml/min greičiu, ir surinkite šį skystį į 500 ml kolbą.

Skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygiui pasiekus silikagelio paviršių, dar kartą atsargiai sumažinkite slėgį ir užpilkite 230 ml (I) arba (II) tirpiklio, iškart vėl padidinkite slėgį, leiskite skysčiui leistis iki silikagelio paviršiaus, o eliuatą rinkite toje pačioje kolboje.

Prieš skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygiui pasiekiant silikagelio paviršių, naudodami FT-IR patikrinkite, ar eliuate nėra aromatinių junginių. Jei eliuate yra tik alifatiniai angliavandeniliai, sumažinkite slėgį ir užpilkite dar 50 ml (I) arba (II) tirpiklio. Jei reikia, šį veiksmą pakartokite.

Sumažinkite surinktos frakcijos tūrį iki nedidelio garindami vakuuminėje krosnyje 35 °C temperatūroje arba vakuuminiu rotaciniu garintuvu arba panašiu prietaisu, tada naudodami (I) arba (II) tirpiklį be nuostolių perpilkite į pasvertą laboratorinę stiklinę.

Laboratorinės stiklinės turinį išgarinkite vakuuminėje krosnyje 35 °C temperatūroje iki pastovios masės (W). Paskutinių dviejų svėrimų masė turėtų skirtis ne daugiau kaip 0,01 g. Laiko tarpas tarp dviejų svėrimų turėtų būti mažiausiai 30 minučių.

Nearomatinių sudėtinių dalių kiekis masės procentais (A) apskaičiuojamas taikant šią formulę:

W/W1*100,

čia W1 – mėginio masė.

Atėmus gautą skaičių iš 100 gaunamas ant silikagelio adsorbuotų aromatinių sudėtinių dalių procentinis kiekis.

6. Metodo tikslumas

Pakartojamumas	5 %.
Atkuriamumas	10 %.

7. 2 procedūra (2 chromatografinė kolonėlė)

Mėginio tirpalo ruošimas: ištirpinkite apie 0,9 g (tiksliai pasverto) mėginio 2,5 ml n-pentano (I). Jei mėginys n-pentane netirpsta, jis tirpinamas cikloheksane ir aromatinių sudėtinių dalių kiekis nustatomas naudojant cikloheksaną (II), o ne n-pentaną (I).

Užpildykite chromatografinę kolonėlę (2 chromatografinė kolonėlė) aktyvuotu silikageliu taip, kad iki viršutinio stiklinio burbulo liktų apie 2,5 cm tarpas. Silikagelį kimškite naudodami vibratorių, kad neliktų jokių tarpelių. Tada silikagelio kolonėlės viršų užkimškite stiklo vatos kamščiu.

Sudrėkinkite silikagelį 45 ml (I) arba (II) tirpiklio ir naudokite oro arba azoto slėgį iš viršaus tol, kol skystis pasieks silikagelio viršų.

Atsargiai sumažinkite slėgį kolonėlės viduje ir supilkite į ją apie 0,9 g mėginio (pasverto 0,01 g tikslumu), ištirpinto 2,5 ml (I) arba (II) tirpiklio, tada cheminę stiklinę išskalaukite dar 2,5 ml (I) arba (II) tirpiklio ir taip pat supilkite į kolonėlę.

Palaipsniui didinkite slėgį tol, kol skystis ims lašėti iš kolonėlės apatinio kapiliarinio vamzdelio apie 1 ml/min greičiu ir surinkite šį skystį į 250 ml kolbą.

Skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygiui pasiekus silikagelio paviršių, dar kartą atsargiai sumažinkite slėgį ir užpilkite 57,5 ml (I) arba (II) tirpiklio, iškart vėl padidinkite slėgį, leiskite skysčiui leistis iki silikagelio paviršiaus, o eliuatą rinkite toje pačioje kolboje.

Prieš skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygiui pasiekiant silikagelio paviršių, naudodami FT-IR patikrinkite, ar eliuate nėra aromatinių junginių. Jei eliuate yra tik alifatiniai angliavandeniliai, sumažinkite slėgį ir užpilkite dar 12,5 ml (I) arba (II) tirpiklio. Jei reikia, šį veiksmą pakartokite.

Sumažinkite surinktos frakcijos kiekį iki nedidelio garindami vakuuminėje krosnyje 35 °C temperatūroje arba vakuuminiu rotaciniu garintuvu arba panašiu prietaisu, tada naudodami (I) arba (II) tirpiklį be nuostolių perpilkite į pasvertą laboratorinę stiklinę.

Nearomatinių sudėtinių dalių kiekis masės procentais (A) apskaičiuojamas taikant šią formulę:

W/W1*100,

čia W1 – mėginio masė.

Atėmus gautą skaičių iš 100 gaunamas ant silikagelio adsorbuotų aromatinių sudėtinių dalių procentinis kiekis.

8. Metodo tikslumas

Pakartojamumas	5 %.
Atkuriamumas	10 %.

1 chromatografinė kolonėlė

2 chromatografinė kolonėlė

B PRIEDAS

NAFTALENO KRISTALIZACIJOS TEMPERATŪROS NUSTATYMAS

Išlydykite nuolat maišydami porcelianiniame tiglyje, kurio talpa maždaug 100 cm3, apytikriai 100 g naftaleno. Įpilkite apytikriai 40 cm3 išlydytos medžiagos į iš anksto pašildytą „Šukovo“ (Shukoff) kolbą, kad būtų užpildyti trys jos ketvirtadaliai. Per kamštinį kamštį įkiškite termometrą, sugraduotą dešimtosiomis laipsnio dalimis, nutaikydami gyvsidabrio burbuliuką į skysčio centrą. Kai temperatūra nukris beveik iki naftaleno kristalizacijos temperatūros (apie 83 °C), paskatinkite kristalizaciją nuolat maišydami. Tuo momentu, kai pradeda formuotis kristalai, gyvsidabrio stulpelis, paprastai, stabilizuojasi, o po to vėl pradeda kristi. Temperatūra, kuriai esant gyvsidabrio stulpelis stabilizavosi ir tam tikrą laiko tarpą nekito, yra pažymima, ir ši temperatūra laikoma naftaleno kristalizacijos temperatūra, įvedus pataisą dėl gyvsidabrio stulpelio, esančio virš kolbos ribų.

Gyvsidabrio termometre ši pataisa yra:

Formula

kur „n“ yra gyvsidabrio stulpelio padalų virš butelio ribų skaičius, „t“ yra pažymėta temperatūra ir „t′“ yra už kolbos ribų esančio gyvsidabrio stulpelio dalies vidutinė temperatūra. „t′“ galima apytiksliai nustatyti panaudojant papildomą termometrą, kurio gyvsidabrio burbuliukas laikomas už kolbos ribų esančio gyvsidabrio stulpelio viduryje. Kapiliarinio vamzdelio termometrai užtikrina labai aukštą tikslumą.

Šukovo (Shukoff) kolba pavaizduotas iliustracijoje – tai stiklinis indas su dvigubomis sienelėmis, tarp kurių išsiurbtas oras.