1.

šteinai, susidarę dengiant storą galvaninį sluoksnį. Tai metalo produktai, pasižymintys įvairia ir nehomogeniška sudėtimi, sunkiau tirpstantys ir didesnio tankio kaip cinkas, kurie galvanizuojant plieno lakštus, vielą, vamzdžius ir t. t. cinku nusėda skysto cinko vonių dugnuose.

Šie šteinai surenkami iš vonių dugnų tirštos pastos pavidalu ir iš jų suformuojamos plokštės arba lakštai, kurie gali pasižymėti grubia ar net korėta išvaizda.

Šteinų sudėtyje esantis geležies kiekis sudaro 2–5 % masės, o cinko– 92–94 % masės. Jų sudėtyje esantis aliuminio kiekis yra nedidelis ir paprastai ne didesnis kaip 0,2–0,3 % masės.

2.

šteinai, susidarę dengiant ploną galvaninį sluoksnį arba „paviršiniai šteinai“. Tai metalo produktai, kurių sudėtyje nėra fliusų, gauti nuolat nugraibstant galvanizavimo vonias Senzimiro būdu.

Šie šteinai, būdami mažesnio tankio kaip cinkas, plūduriuoja vonių paviršiuose. Išimti iš vonių tirštos pastos pavidalu ir suformuoti į plokštes, jie nėra tokios nelygios išvaizdos kaip pirmiau minėtu atveju.

Jų sudėtyje esantis geležies kiekis yra labai nedidelis, paprastai mažesnis kaip 0,5 % masės, aliuminio kiekis – žymiai didesnis: 1–2 % masės, o cinko kiekis sudaro maždaug 98 % masės.

Šių medžiagų nereikėtų painioti su cinko lydiniais (7901  pozicija), kurių sudėtyje esantis aliuminis sudaro 3–5 % masės ir jų sudėtyje gali būti iki 3 % masės vario, tačiau kurie atitinka tam tikrus techninius reikalavimus. Tuo tarpu cinko šteinų sudėtis yra tokia, kad jie naudingai gali būti panaudoti tik metalurginiuose ar cheminiuose virsmuose.

1.

šteinai, susidarę rafinavimo metu. Jie surenkami iš vonių, kuriose rafinuojamas neapdorotas cinkas, dugnų. Tokių šteinų sudėtyje yra 4–8 % masės švino ir iki 6 % masės geležies;

2.

cinko šlakas ir pelenai, kurių sudėtyje yra cinko (65–70 % masės) ir cinko oksido su anglimi ir kitomis priemaišomis;

3.

cinko putos, kurių sudėtyje yra metalinio cinko, cinko chlorido ir amonio chlorido, cinko oksido ir geležies oksido, surinktos nuo galvanizavimo vonių arba katilų, kuriuose perlydomas senas cinkas, paviršiaus;

4.

cinko šlamas – liekanos, susidarančios tam tikrose pramonės šakose, kuriose cinkas naudojamas kaip reduktorius;

5.

cinko atliekos, atsirandančios gaminant cinko oksidą iš cinko šteinų; jų sudėtyje esantis cinkas sudaro maždaug 60 % masės, likusią dalį sudaro geležis ir kitos priemaišos;

6.

cinko oksido liekanos, išekstrahuotos iš dujų įvairių metalų ar lydinių (pavyzdžiui, žalvario) perdirbimo metu. Šių oksidų liekanų nereikėtų painioti su: